sąsiuvas

są́siuvas sm. (1); Rtr žr. sąsiuvinis: 1. Šitan są́siuvan uždavinius dirbsiu, o anan paišysiu Ds. Skaitė, skaitė, iki akelės pailso, galvelė apsunko. Apsikniaubė knygas su sąsiuvu ir užsnūdo Mš. 2. Imkite tada į rankas mėnesinius to laikraščio sąsiuvus rš.